- spiginimas
- spìginimas sm. (1) K, DŽ
1. I, Rtr, KŽ → spiginti 1: Be skrandinės nė nepasirodyk į kelionę tokiam spìginime! Skr.
2. → spiginti 3: Nuo to spìginimo [saulės] jau man oda nuo burnos neriasi Skr.
3. → spiginti 5: Tokiu spìginimu žmogų tik įerzini, o nepataisai Skr. Palauk palauk, už tus spìginimus, keikimus ar aš neatmokėsu! Krš.
◊ akių̃ spìginimas gėdinimas: [Tos dovanos] padeda iškentėti akių spiginimą, išmetinėjimą P.\ spiginimas; paspiginimas
Dictionary of the Lithuanian Language.
